Kad butu aiskiau
Prasidėjus karui
Statybos vyko visą parą, naktį statybvietę apšviečiant prožektoriais, tačiau, 1941 m. birželio 22 d. Vokietijos pajėgoms pradėjus Sovietų sąjungos puolimą, statybos visgi nebuvo baigtos. Taip Vermachto karius pasitiko ne tvirta, gynybai paruošta įtvirtinimų juosta, sauganti vakarinę Sovietų sąjungos sieną, o statybvietės su betoniniais bunkerių griaučiais, kurių nespėta pritaikyti karinėms reikmėms. Egzistuoja įvairių pasakojimų apie atvejus, kuomet į Vokietijos pajėgų nelaisvę patekdavo ir statybininkai, kurie iki paskutinių minučių tęsė darbus, tačiau žinoma, kad užduotis pasiųsti karius į įtvirtinimų rajonus buvo duota dar likus laiko iki karinių veiksmų regione pradžios.
1941 m. gegužę Liaudies gynybos komisariatas įsakė visus įtvirtinimus iki liepos 1 d. paruošti gynybai, tačiau kariai nespėjo laiku užimti pozicijų. Tik apie 2300 įvairių bunkerių buvo galima laikyti tinkamais mūšiui, tačiau realiai mažiau nei tūkstantis buvo pilnai aprūpinti reikalinga ginkluote ir įranga, o papildomos gynybos zonos beveik niekur nebuvo pilnai parengtos. Visgi negalima sakyti, kad visa Molotovo linija buvo tik apleistų statybviečių juosta, per kurią Vermachto kariams tereikėjo pereiti. Baltijos karinės apygardos įtvirtinimai buvo visiškai nebaigti ir tinkamai neginkluoti, tačiau sovietų žvalgyba žinojo apie neišvengiamai artėjantį puolimą. Todėl regione buvo dislokuoti daliniai, ginkluoti lengvaisiais ir sunkiaisiais kulkosvaidžiais. Nors gynybai nebuvo spėta tinkamai pasiruošti, kai kur trumpam strigo netgi tankų divizijos. Pavyzdžiui, birželio 22 d. 1-oji tankų divizija turėjo problemų prie Tauragės, kur vokiečių tankams teko skverbtis pro kliūtis – minų laukus, įtvirtintus taškus, spygliuotą vielą ir pan. Nors Lietuvoje bunkeriuose nebuvo įrengtos ginkluotės sistemos, gynyba tose teritorijose vis tiek turėjo būti vykdoma, tačiau nebaigta įtvirtinimų linija puolimą galėjo pristabdyti tik trumpam. Pavyzdžiui, 3-iosios tankų armijos 20-a ir 7-a tankų divizijos, kurios veržėsi link Alytaus, ir 12-a tankų divizija, besiveržianti link Merkinės, tiesiog pervažiavo įtvirtinimų liniją, nesulaukusios didesnio pasipriešinimo.
Tik pietuose esantys 4 Molotovo linijos rajonai su dalinai baigtais bunkeriais galėjo bent kiek priešintis puolimui, kai kurie netgi išsilaikė keletą dienų (Bresto tvirtovė atsilaikė ilgiau, tačiau tai senesnis įtvirtinimas, techniškai ne Molotovo linijos dalis). Vokietijos kariai naudojosi gana paprasta apsiausties taktika šiems įtvirtinimams naikinti – blokuodavo atsitraukimo kelius ir stengdavosi liepsnosvaidžiais, pabūklais ir kitais ginklais apšaudyti bunkerį, taikydamiesi į matomas jo angas. Jie taip pat stengdavosi patekti ant bunkerio stogo, kur išlaužę apsaugines periskopo angos groteles, galėdavo į vidų mesti granatas – tai buvo laikoma silpnąja įtvirtinimų vieta, nors ji buvo gana sunkiai pasiekiama. Bugo Kamiankos, Voluinės Vladimiro, Rusios-Ravos ir Pšemišlio rajonai buvo gerai pasiruošę gynybai, turėdami ne tik dalinai užbaigtus ir ginkluotus įtvirtinimus, bet ir laiku juose pasirodžiusias įgulas. Ir nors priešo spaudimas buvo stiprus, įvairūs šaltiniai teigia, kad Pšemišlio įtvirtinto rajono įgulos nepaliko pozicijų tris ar net septynias dienas, o Rusios-Ravos įtvirtinimai puolimą atrėmė apie penkias dienas. Visgi, Molotovo linija nebuvo pasirengusi vykdyti jai paskirtų gynybinių užduočių ir greitai subyrėjo, praleisdama Vermachto pajėgas gilyn į Sovietų sąjungos teritoriją. Iš Molotovo linijos atsitraukę kariai keliavo iki Stalino linijos, kurioje tikėjosi vykdyti dar aršesnę gynybą.
_________________ATV Klubas "Bekelės Vilkai"ATV:
Honda rincon 680 camo
Honda rincon 680 red
Suzuki KingQuod 700 PARDUOTAS
Honda rincon 680 camo PARDUOTAS
Honda foreman 450 PARDUOTAS
Honda foreman 450 red PARDUOTAS
tel.8 68638339.
staliubaras@yahoo.com