Penktadienio vakarui

Šiandien buvo mano gimtadienis. Ryte nelabai norėjau keltis. Nulipau žemyn valgyt pusryčių ir vyliausi,kad mano žmona bus maloni ir džiugiai pasakys "Su Gimtadieniu!". Galbūt netgi įteiks kokią dovanėlę... Kai atėjau į virtuvę ji vargiai pasisveikino,ką jau kalbėti apie "Su gimtadieniu". Na štai tau ir santuoka,bet vaikai tikrai prisimins! Mano vaikai atėjo pusryčių,bet nepratarė nei žodelio. Taigi kai išėjau į darbą,jaučiausi gan prislėgtas. Kai įėjau į ofisą,mano sekretorė Onutė šūktelėjo:
-Labas rytas,bose,su gimtadieniu!
Pasijaučiau kiek geriau,bent kas nors prisiminė. Padirbėjau iki 1-os valandos ir tada į duris pasibeldė Onutė.
-Žinote šiandien už lango tokia nuostabi diena ir dar Jūsų gimtadienis. Gal einam kur papietauti,tik Jūs ir aš!
...-Ačiū,Onute,tai geriau ką aš šiandien išgirdau. Einam! Mes išėjome pietauti. Bet mes nėjome ten,kur paprastai lankomės. Mes nuėjome į ramią vietelę su atskiru staleliu. Išgėreme pora martini ir man siaubingai patiko šie pietūs. Kai jau ėjome atgal į biurą,Onutė sako:
-Žinote,šiandien tokia graži diena... Manau mums nereikia grįžti į darbą,tiesa?
-Turbūt,kad nereikia. O ką tu turi omeny?
-Einam pas mane namo!
Kai atvykom į jos namus,Onutė pasisuko į mane:
-Bose,jei Jūs nieko prieš aš sekundėlei užbėgsiu į miegamąjį. Tuoj grįšiu.
-Gerai. Biški sunerimęs atsakiau.
Ji nuėjo į miegamąjį ir po kelių minučių grįžo nešina milžinišku gimtadienio tortu... Kartu su mano žmona,vaikais,bureliu mano draugų,kolegų ir visi ėjo dainuodami "Su gimimo diena!".
O aš tik sėdėjau...
Ant sofos....
Nuogas.......