Išgirdus žodį "keturratininkai"- daugumai galvoje pirmiausia sukasi tokios asociacijos kaip "gamtos niokotojai", "kelių ardytojai" ir dar daug kitokių neigiamų epitetų. Tačiau turbūt nedaugelis žino, jog šiems ekstremalaus sporto mėgėjams "tautiškumas" nėra tik žodis.

Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienąšvenčia visi. Vieni laikąleidžia namuose su šeima, džiaugiasi laisvadieniu, kiti lanko gausybęta proga suorganizuotųrenginių. Dar kiti paima trispalvęir išvažiuoja... Tai ne nauja emigracijos rūšis, tai tik kasmetinėketurratininkųtradicija.

Vasarai ruošiamasi žiemą

Dar šaltąžiemąprasideda liepos 6-osios planavimas. Koks bus naujasis tųmetųmaršrutas, kas dalyvaus, kąreikėtųvežtis (susiruošti „išlikimo rinkinį“), suskaičiuoti finansus, suplanuoti sustojimus – „reikia aplankyti“, susirasti gyvenamas vietas ir pan. Šiais metais ATV („All Terrain Vehicle“) fanai Mindaugo karūnavimo dienąišvyko įkaimyninęLatviją.

Startavęiš sostinės keturratininkai aplankėtokias vietas kaip Rukla, Jonava, Kėdainiai, Šiauliai, Radviliškis, Šėta, Dotnuva, Baisogala, Meškuičiai, Naisiai, Abragciems (Latvija) ir kt. Tai nebuvo tiesiog pasivažinėjimas po Lietuvąir broliukųlatviųaplankymas. Keturiųratųmėgėjai sustojo ir įsiamžino prie senojo Meškuičiųmalūno, Josvainiųbažnyčios. Žygio dalyviai neaplenkėir vietos prie Taučiūnųkaimo (Kėdainiai), kurioje 1919 vasario 8 d. kautynėse su Raudonąja armija už Lietuvos Nepriklausomybęžuvo pirmasis Lietuvos savanoris – Povilas Lukšys.

Nori sugriauti neigiamą mitą

Keturratininkai, paklausti, kam reikalingi tokie žygiai, sakė, jog viskas prasidėjo tada, kai buvo švenčiamas Lietuvos vardo tūkstantmetis. Ta proga ATV fanai važiavo įtolimiausiąLatvijos tašką– Kolką. Žinoma, Lietuvos trispalvės nebuvo pamirštos. Taip kasmetinėkelionėįvis kitąvietątapo tradicija. „Vėliava – tai simbolis, žinia iš kur mes esame. Tautiškumas nėra vien tik žodis. O be to, norime paneigti mitą, jog jei esi keturratininkas, tai tik vandalas“, - kalbėjo žygio dalyviai.

Sulaukia palaikymo

Šio ekstremalaus sporto mėgėjai sako, jog visuomenės nuomonė, jog jie tik darko gamtą, kelius – liūdina, juk negalima visųteisti už kažkieno nusižengimus. Žygio metu, važiuojant per įvairias Lietuvos bei Latvijos vietas, keturratininkus žmonės pasitikdavo šiltai. Kai kurie sustojus ateidavo užkalbinti, teiraudavosi kur ir kokiu tikslu keliaujama, kiti sveikindavo, jog buvo pasiryžta tokiam žygiui.

Kaip  ir visos technikos priemonės, taip ir keturračiai genda. Būta techniniųbėdųdėl kuriųreikėjo sustoti net kelioms valandoms, tačiau tai nesutrukdėpasiekti tikslo. Po penkias dienas trukusio žygio, Vilniųpasiekė1100km nuvažiavęketurračiai.

Aistė Labinaitė